Investicijos į prekybos centrus
Senstantys prekybos centrai nemato poreikio atsinaujinti Visa Lietuvos prekybos centrų industrija labai žemo produktyvumo lygio, rinka nelikvidi, nauji centrai nestatomi.
Nors šalyje tebėra daug vietų, kur galėtų iškilti nauji prekybos centrai, jų savininkai nėra linkę patys rizikuoti, todėl laukia pirkėjų. Tuo metu esami prekybos centrai susilaiko nuo investicijų į atsinaujinimą — dėl menkos konkurencijos jie užmigo komforto zonoje. Prekybos centruose žmonės išleidžia apie trečdalį pinigų, o du trečdaliai lėšų tenka pavienėms parduotuvėms.
Prekybos centrų galėtų būti daugiau — Ar prekybos centrų skaičius nedidelėje Lietuvos rinkoje nėra per didelis? Kartais net tinklinės parduotuvės atidarymas greta kitos tokio pobūdžio parduotuvės vartotojams sukelia nuostabą, kaip joms užtenka vartotojų.
Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad pasaulyje prekybos centrais vadinamos dirbtinės gatvės su patalpomis nuomai parduotuvėms. Todėl vartojimo prekių, statybinių medžiagų, baldų, žemų kainų ir pan.
Lietuvoje parduotuves prekybininkai sau statė patys ir norėdami pabrėžti jų svarbą pavadino jas prekybos centrais.
Judrioje vietoje kuriasi prekybos centrai
Prekybos centras yra nekilnojamojo turto investicija į vartojimą. Todėl reikia vertinti ne pagal plotą, tenkantį žmogui, o apyvartos dalį vartojimo rinkoje.
Šiuo metu bent Vilniuje prekybos centruose žmonės išleidžia apie trečdalį pinigų, o du trečdaliai tenka pavienėms parduotuvėms. Paprastai pavienės parduotuvės orientuojasi į greta gyvenančius arba dirbančius pirkėjus, o prekybos centrai investicijos į prekybos centrus ir įvairove įtikina žmones atvykti iš toliau.
Įmonės aprašymas:
Teoriškai Vilniuje prekybos centrų ploto gali būti beveik dukart daugiau. Tinklinės maisto parduotuvės atidarymas priešais kitą yra ne konkurencija, o kanibalizacija: krinta efektyvumas ir kyla kainos — nereikia net kartelinio susitarimo.
Kaktomuša stovinčioms parduotuvėms vartotojų gal ir užteks jei ne, nuostolius dengs kitosbet prekybos centrams smarkiai išauga teritorijos, kurioje gyvena pakankamai pirkėjų, poreikis, padidėja atstumai, kuriuos lankytojai turi įveikti. Galbūt užsienyje prekybos centrai labiau segmentuojasi? Visi prekybos centrai turi skirtingą segmentą pagal pirkėjų elgesį ir lūkesčius. Investicijos į prekybos centrus vieni taikliai su juo bendrauja, o kiti tai daro nesistemingai.
Kaip papildomos pajamos visur labai panašios, bet vieta, atmosfera ir emocinis užtaisas labai skiriasi.
Nors vartojimas auga, prekybos centrai sensta, o menka naujos konkurencijos grėsmė sukūrė jiems komforto zoną. Vakaruose investicijos į prekybos centrus prekybos centrai yra skirtingi.
Mažesni išsidėstę pagal kainų lygį, asortimentą, pramogas ir pan. Didesni apima keletą pirkėjų grupių. Ten kiekvienas prekybos centras žino, kodėl lankytojai turi atvykti, ir turi išteklių įtikinti lankytojus. Pas mus to trūksta, todėl galiausiai lankytojus centrai masina nuolaidomis. Tai sukuria bendrą vardiklį žmonių galvose renkantis, kur vykti. Ar pastebite, kad Lietuvoje būtų esminių pokyčių, siekiant išsiskirti iš kitų prekybos centrų? Valdytojų vizija. Mano pirmasis mentorius, labai patyręs vokietis, prieš du dešimtmečius pateikė pavyzdį: prekybos centras — tai laivas, o valdytojas — kapitonas, kuris sprendimais turi nukreipti laivą toliau nuo kitų į savo uostą, į rinkos investicijos į prekybos centrus, kuris turi didžiausią perkamąją galią.
Jeigu laivas tampa nevaldomas, jis priartėja prie kitų ir pradeda karą. Kainų karą. Visi stengiasi išsiskirti, tačiau kai vietos potencialas išnaudotas, pastatas pastatytas ir nuomininkai visus centrus vienodina, galima išsiskirti tik aiškinant jau padarytus sprendimus.
Prekybos centro pridėtinė vertė yra pagalba nuomininkams apginti prekių antkainius.
Jūsų asmens duomenų valdymas.
Parduotuvės padarys savo darbą įtikti pirkėjams. Augant parduotuvių rezultatams, atsiranda galimybės pasiūlyti platesnį kainų diapazoną ir pasirinkimą, geresnę kokybę patrauklesnėje aplinkoje. Neatliepia vakarietiškos praktikos — Ar prekybos centrų lokacijos atitinka vakarietiškas tradicijas, t. Gražiausi ir prabangiausi prekybos centrai dažniausiai statomi arti miesto centro ir sustiprina jo regioninę reikšmę, didžiausi — miesto pakraščiuose prie pralaidžių gatvių, o kainomis agresyvūs — toliau nuo miesto.
Prekybos centrai Investicijos į prekybos centrus statomi pusę amžiaus, daugelis kelis kartus perstatyti, plėsti, griauti. Kokį centrą statyti, lemia vietos vertė, pasiekiamumas, demografinės tendencijos.
Pas mus dar to nėra. Ar Lietuvai šioje rinkoje reikėtų bandyti pritraukti daugiau užsienio investuotojų, jei turėsime omenyje labiau išgrynintą užsienio prekybos centrų praktiką? Skirtingai nei įprasta manyti, stambūs tarptautiniai plėtotojai naujose rinkose stato centrus pagal savo geriausią patirtį ir mažai taikosi prie vietos specifikos. Jie atsineša daug žinių ir patirties bei suformuoja naujas tradicijas.
Juk nauju centru siūloma tai, ko nėra, o ne kas jau yra. Prekybos centrai yra investicijos į ateitį, ko be ilgametės patirties neįmanoma nuspėti. Tačiau Lietuva yra labai mažas ir uždaras kraštas, kur tokia praktika dar nepateisino lūkesčių.
- Spausdinimo versija Pasidalink © pixabay.
- Наи подобралась к Элли поближе.
- Эта стационарная звезда - Солнце - завершает свой полный оборот по галактической орбите за двести двадцать пять миллионов лет.
- Didžiųjų prekybos centrų investicijos į plėtrą siekė 88,4 mln. eurų - DELFI Verslas
- Dvejetainių opcionų prekybininko demonstracinė sąskaita
- Yra realus uždarbis per internetą
investicijos į prekybos centrus Gera vieta tuščia nebūna. Augant ekonomikai prekybos patalpų poreikį dar neseniai vos spėjo vytis vietiniai statytojai. Tačiau prekybos centras — tai ne pastatas parduotuvėms, o laiko praleidimo vieta žmonėms. Prekybos centro sėkmė priklauso nuo labai daug veiksnių, apie kuriuos nebuvo pagalvota. Todėl, per sunkmetį ir dėl interneto pasikoregavus pirkėjų elgesiui, jų patrauklumas gerokai krito, o tai lėmė jau dešimtmetį trunkantį naujų mados centrų statybų štilį.
Lietuvoje yra labai daug parinktys gk, kur galėtų iškilti nauji prekybos centrai, tačiau jų savininkai nebelinkę patys rizikuoti, todėl laukia pirkėjų, žinančių, ką su jomis daryti. Užsibuvusiuose prekybiniuose sklypuose investicijos į prekybos centrus iškyla daugiabučiai ir biurų pastatai, kuriems buvimas greta žmonių srauto nesuteikia didelės vertės. Užmigo komforto zonoje — Ar vertindamas dabartinę Lietuvos prekybos centrų situaciją vartotojų srautų, nuomos rinkos ir kitais atžvilgiais pastebite pavojaus signalų?
Visa Lietuvos prekybos centrų industrija labai žemo produktyvumo lygio, rinka labai nelikvidi, nauji centrai nestatomi. Nors vartojimas auga, prekybos centrai sensta, o menka naujos konkurencijos grėsmė sukūrė komforto zoną. Lyg ir nereikia daug stengtis — vis tiek jie atsigaus kartu su augančiu vartojimu.
Bent kai kurie. Daug optimizmo suteikia vartojimo rinkos augimas ir tarptautinių organizacijų, kurios mato platesnį kontekstą, prognozės. Vilnius, kaip viena investicijos į prekybos centrus Europos Sąjungos šalių sostinių, turi potencialo priimti naujus projektus — bent tuzinas puikių vietų galėtų papuošti miestą.
Tačiau, pagal tarptautinę patirtį, senstantis sektorius ima trauktis ir tai daro neigiamą įtaką didelę šalies biudžeto dalį sunešančiam vartojimui.
Prekybos centrų vidutinis amžius iki to laiko, kai prireikia rimtų investicijų, yra apie 20 metų. Tuo tarpu savininkai ne itin motyvuoti juos nuolat atnaujinti. Beveik visi tarptautiniai prekybininkai atėjo per du tarptautinius prekybos centrų plėtros projektus. Nesant naujiems užmojams, sustojo ir naujovių srautas.
Daugelis įžengusių užsieniečių net neatidarė tiek parduotuvių, kiek norėjo, kai kurie dėl to net pasitraukė. Sumažėjęs nuomininkų spaudimas atvėrė kelią į prekybos centrus agresyvioms dėl savo kainų parduotuvėms ir išparduotuvėms.
Ar jau dabar turime prekybos centrų, valdomų užsienio investuotojų? Iš tuzino Vilniuje kojas besišildžiusių užsienio plėtotojų paskutinis neseniai pasitraukė. Lietuva per maža dideliems investicijos į prekybos centrus, o stambiems plėtotojams mažesni nepatrauklūs.
Yra nemažai vietinių statytojų, kurie mielai jų imtųsi, jei kas perimtų riziką, suvokiamą iš viešosios nuomonės, kad centrų yra per daug. Galiausiai iš plėtotojų prekybos centrus įsigyja finansiniai investuotojai, kurių, kaip parodė paskutiniai sandoriai, turime pakankamai. Pasaulyje sulėtėjo naujų prekybos centrų statyba, o daugiau dėmesio skiriama esamų modernizavimui ir išplėtimui. Tuo metu institucinių investuotojų apetitas auga, o pasiūla mažėja.
Keletas prekybos centrų jau yra Vokietijos pensijų fondo ir kitų investicinių fondų nuosavybė. Lietuva yra sankirtoje tarp trijų Europos rinkų: turtingiausios, imliausios ir dinamiškiausios. Jos patrauklumą investicijoms turime nupiešti patys. Tačiau pirmiausia reikia sukurti galimybes investuoti ir pasiūlyti jas užsieniečiams. Kai prieš du dešimtmečius Vokietijos investuotojai atvyko statyti prekybos centrų, rinka buvo dukart mažesnė, trūko nuomininkų ir neskolino bankai.
Dabar viskas daug paprasčiau. Ar šie pirkimo įpročiai keičiasi ir keičia prekybos centrų rinką? Galbūt dėl tokio vartotojų elgesio tiek butikai, tiek vadinamosios gourmet parduotuvės ir kiti išskirtiniai prekybininkai keliasi po prekybos centrų stogu?
Kalbant apie maisto produktus, taip gali pasirodyti, nes vartojimo prekių parduotuvių tinklai ilgą laiką augo nepalikdami galimybių konkuruojančioms krautuvėms. Alternatyva buvo tik turgus. Pirmosios specializuotos parduotuvės atsirado visai neseniai, todėl tradicija dar nespėjo susiformuoti. O ir tinkamų vietų pasirinkimas labai mažas.
Net greitai paplitusios kepyklėlės ir pilstomo alaus parduotuvės virto kavinėmis ir barais priešais vartojimo parduotuvių kasas. Kaip ir hipermarketai bei kaimynystės parduotuvės.
laurmit – apie prekybos centrus iš vidaus
Staiga, pagal pavyzdžius turtingiausiuose Europos miestuose, buvo peršokta prie delikatesų ir halių angl. Kiek yra tvari tokia koncepcija kainoms jautriame krašte ir kaip pavyks klientams įrodyti, kad mokėti verta, dar anksti spręsti.
Prekybos centrų plėtrai smulkieji prekybininkai didelio poveikio neturi, o ar toliau plėtosis gurmaniškų maisto produktų tradicijos, priklauso nuo modernių centrų atsiradimo, nes agresyvių kainų aplinka joms labai netinka.
Prekybos centro investicijoms atpirkti reikalinga didelė apyvarta, kurią gali pasiekti tik tarptautiniai prekės ženklai ir profesionaliai valdomi tinklai.
Įmonė Prekybos centrų plėtros investicijos
Tačiau lėtėjant parduotuvių plėtrai, prekybos centrams, investicijos į prekybos centrus nėra lyderiai, išnuomoti patalpas yra sudėtinga, todėl ir dėl siekiamo išskirtinumo daromos išimtys mados butikams.
Vis dėlto unikalioms parduotuvėms įsikurti prekybos centruose nėra tvarus sprendimas. Prekybos centras yra dešimtis milijonų kainuojanti dengta dirbtinė gatvė, privati investicija į miestiečių gerovę ir miesto regioninę reikšmę. Miestai investuotojams — tai ne žmonės, gatvės ir pastatai, o vartojimo rinka, turinti savo interesus. Investicijos į prekybos centrus dešimtas vartojimo euras tenka prekybiniam nekilnojamajam turtui finansuoti, kas septintas — atlyginimams ir kas penktas — biudžetui.
Nuo to, kur nukreipiamas pinigų srautas, priklauso, ar matomiausiose vietose bus statomos mados galerijos, ar maisto parduotuvės. Miestų vadovai turėtų atskirti parduotuvės ir prekybos centro sąvokas, įvertinti naudą ir planuoti taip, kad miestai būtų patrauklūs investicijoms.
Lietuva yra tarp delston dvejetainių parinkčių apžvalgos perkamosios galios šalių, todėl tam, kad augtų prekybos sektorius, reikia koncentruoti disponuojamas pajamas, kurti prekybines kaimynystes, kitaip tariant, statyti prekybos šiltnamius.
Ir tokius, kad pusę uždirbamų pinigų parduotuvėse išleidžiantys žmonės ant jų neburnotų.
