Galimybė darbuotojui

Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu? Ar įmonės vadovui gali būti skelbiama prastova? Darbo kodekso toliau - DK 47 straipsnis reglamentuoja prastovos paskelbimo sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: 1 darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo; 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną galimybė darbuotojui darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

DK straipsnyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu-fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta užsidirbti internetinių statymų sutartis.

DK neišskiria jokių darbuotojų, kuriems negalėtų būti skelbiama prastova. Kadangi su juridinio asmens vadovu sudaroma darbo sutartis, jam taip pat taikomos DK numatytos garantijos, tame tarpe ir nuostatos, susijusios su galimybė darbuotojui paskelbimu.

Todėl prastova gali būti skelbiama ir įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tam tikrų faktinių darbo teisinių ir organizacinės įmonės veiklos aplinkybių susiklostymą.

Svarbu, jog prieš skelbiant vadovui prastovą, turėtų būti įvertinta situacija dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimo tiek vidiniuose santykiuose pvz. Nesant atsakingo asmens, kuris užtikrintų įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimą vadovo prastovos metu, vadovui galėtų būti paskelbta dalinė prastova arba tokia iš viso neskelbiama.

Pabrėžtina, jog prastovos metu darbuotojai, tame tarpe ir vadovas, negali vykdyti darbo funkcijų, todėl būtų sunkiai įsivaizduojama įmonės ar bendrovės veikla tokiomis sąlygomis — ji tiesiog nevykdoma ir visi yra prastovoje. Šiuo aspektu paminėtina, kad VDI atlieka ir atliks patikrinimus, siekiant nustatyti, ar darbdaviai pasinaudodami susiklosčiusia situacija ir išskirtiniais atvejais galimai piktnaudžiaudami savo teise, neskelbia fiktyvių prastovų.

Kas gali vykdyti veiklą karantino metu? Kokie reikalavimai vykdant veiklą taikomi? Nuo kovo 16 d. Šiose galimybė darbuotojui rekomenduojama riboti klientų srautus, siekiant išvengti jų grūsčių.

Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis kaip vieno metro atstumas. Maisto prekių parduotuvės laikomos prekybos vietomis, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Parduotuvės, kurių didžiausią asortimentą sudaro ne maisto galimybė darbuotojui, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu.

Visos internetinės parduotuvės karantino metu gali vykdyti veiklą. Ne maisto prekių parduotuvės gali užsiimti internetine prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų. Taip pat karantino metu gali veikti visos finansines ir teisines paslaugas teikiančios įmonės, tačiau privaloma laikytis kitų nustatomų reikalavimų, pvz.

Darbdaviams atsiranda galimybė nušalinti nuo darbo ir nemokėti algos: ką reikia žinoti darbuotojams

Asmeninis klientų aptarnavimas galimas tik retais išimtiniais atvejais. Viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla karantino metu yra draudžiama, išskyrus galimybė darbuotojui, kai maistas tiekiamas išsinešti arba kitais būdais pristatomas gyventojams, laikantis higienos reikalavimų.

Karantino metu draudžiama teikti grožio paslaugas, vykdyti lošimo namų kazino ir lošimo automatų salonų veiklą, sveikatingumo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veiklą, išskyrus individualias medicininės reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu. Taip pat draudžiama turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Tokia praktika Lietuvoje taikoma remiantis kitų Europos Sąjungos šalių praktika karantino metu ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Kilus klausimų dėl verslo veiklos, verslininkai gali kreiptis el.

Ar turiu privalomai naudotis atostogomis, jeigu dėl nustatytų ribojimų negaliu galimybė darbuotojui darbo funkcijų ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu? Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Kasmetinių atostogų tikslas — atkurti darbuotojo darbingumą, todėl įstatymas nustato abiejų šalių pareigą darbuotojo — pasinaudoti, o darbdavio — suteikti kasmetines atostogas bent vieną kartą per darbo metus.

Galimybė darbuotojui paprastai tokių atvejų, kai kasmetinės atostogos kaupiamos ir nenaudojamos daugiau kaip vienus darbo metus neturėtų būti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje susidariusią situaciją, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo ir kai darbuotojas turi sukaupęs kasmetinių atostogų daugiau nei už vienus darbo metus bei nebuvo pareiškęs pageidavimo jas išnaudoti, tuomet darbdavys gali reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.

Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį.

Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai?

Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją — jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti anketą. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC. Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką?

Kokio dydžio? Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl galimybė darbuotojui kurios kitos ligos — 62,06 proc.

Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš užsienio šalių? Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taip pat, galimybė darbuotojui įgyvendindami galimybė darbuotojui teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Nors tiesiogiai apie pareigą pranešti apie suteiktą nedarbingumą Darbo kodekse nekalbama, gera darbuotojo ir darbdavio bendravimo praktika sako, kad darbdavys turi žinoti, kodėl jo darbuotojo nėra darbe. Tad tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę bitkoino komponentai užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino.

Sudaroma galimybė visiems pedagoginiams darbuotojams dirbti ilgiau

Ką daryti galimybė darbuotojui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš užsienio? Rekomenduojama tokiems darbuotojams, kurie neseniai keliavo užsienyje, jei tai įmanoma, suteikti galimybes dirbti namuose nuotoliniu būdu. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.

Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per galimybė darbuotojui darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Dėl kokių asmens duomenų darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso? Ar asmuo buvo išvykęs į užsienį; Ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į užsienį, ar sergančiu koronavirusu; Ar asmuo yra namuose dėl karantino nenurodant priežasties ir koks karantino laikotarpis; Ar asmuo serga nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties.

Darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų apie galimybė darbuotojui, ar jiems yra pasireiškusių koronaviruso simptomų, ar yra nustatyta COVID diagnozė. Ši informacija yra svarbi darbdaviui vertinant, ar reikalinga imtis papildomų apsaugos priemonių — įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu turinčiu simptomus asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis karantino, sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui ar sveikatos tikrinimui ir pan.

Dėl koronaviruso uždarytos ugdymo įstaigos darželiai, mokyklos. Kaip užtikrinti vaikų priežiūrą? Jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius galimybė darbuotojui objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai.

Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams ir priešmokyklinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo vaiko priežiūrai, bet ne ilgiau nei ai kalendorinių dienų.

Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas — apmokamas kasmetines arba nemokamas.

Pripažįstama, kad privatinės teisės principai šiems įtampos zonoje egzistuojantiems santykiams taikytini tik tiek, kiek tai pateisinama visuomenės poreikių atžvilgiu. Darbo santykių specifika ko gero aiškiausiai įkūnija pačios socialinės valstybės idėjas. Visgi, darbo santykių reglamentavimas neturi pažeisti šios socialinių ir privačių interesų pusiausvyros. Sudarius naujojo LR Darbo kodekso DK rengimo galimybė darbuotojui grupę, buvo užsibrėžtas tikslas padaryti galą pernelyg detaliam, smulkmeniškam ir neretai verslo lankstumą varžančiam darbo santykių reguliavimui. Vis dėlto, m.

Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų galimybė darbuotojui asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai. Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą ir galimybė darbuotojui išmoką prižiūrėti darželinukui, priešmokyklinukui ir pradinukui?

Gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Reikia nurodyti prižiūrimą vaiką. Šie duomenys svarbūs šeimos gydytojams. Vienas iš tėvų, globėjų, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 14 kalendorinių dienų nevyksta į darbą ir prižiūri vaiką. Ligos išmoką vaikui prižiūrėti, kai švietimo įstaigose paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, gali gauti tėvai, įtėviai, globėjai ir budintys globotojai, kurie turi sukaupę ne trumpesnį nei 3 mėn.

Savarankiškai dirbantys gyventojai išskyrus veiklą su verslo liudijimutaip pat gali gauti ligos išmoką.

Svarbu žinoti, kad išmoka paskaičiuojama, kai gyventojas deklaruoja pajamas ir sumoka socialinio draudimo įmokas. Ką daryti tėvams, auginantiems negalią turinčius vaikus? Tai reiškia, kad nesant jokių galimybių pasirūpinti neįgaliuoju namuose, savivaldybės turės suteikti priežiūrą įstaigoje arba teikti paslaugas į namus.

surasti.lt > Sumenko darbuotojo ir darbdavio susitarimo galimybės

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat — darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Darbdaviai yra skatinami sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu kuo daugiau laiko arba net visą laiką.

Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Pažymime, kad tokia išeitis galima galimybė darbuotojui tokiu atveju, jei vaikas yra darželinukas, priešmokyklinukas arba pradinukas, ji netinka prižiūrint vyresnius vaikus su negalia. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas — pavyzdžiui, kasmetines apmokamos arba nemokamas, jei kasmetinės atostogos išnaudotos.

Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti artimi asmenys ir draugai. Vaikas užsienyje lankėsi be tėvų — su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti užsidirbti pinigų internete naudojant minecraft modifikacijas prižiūrintys tėvai ar seneliai?

Darbdaviai turi galimybę padėti atleidžiamam darbuotojui, deja, to daugelis nežino

Tokiu atveju reikia užpildyti anketą ir kreiptis į šeimos gydytoją. Dėl koronaviruso sustabdyta kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

Darbas uždarius įstaigas nutrūksta ne visais atvejais, ypač jei jis nėra susijęs su gausiais tiesioginiais kontaktais su žmonėmis.

Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu.

Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų galimybė darbuotojui ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei ai kalendorinių dienų. Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių pvz. Jeigu prastova galimybė darbuotojui esant ekstremaliai situacijai ar karantinui šalyje ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes bendrijas ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka Iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę. Paskelbus dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius ar darbo valandų per dieną skaičius, dalinės prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis Darbo kodekso 47 str.

Prastova gali būti skelbiama nuo karantino pradžios. Ar esant ekstremaliai situacijai, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį? Darbo įstatymai nereglamentuoja atskiro darbo sutarties nutraukimo pagrindo dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos.

Darbdavys su darbuotoju turi teisę nutraukti darbo santykius tik vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais galimybė darbuotojui href="http://surasti.lt/886-prekybos-dvejetainiais-opcionais-platform-reitingas.php">prekybos dvejetainiais opcionais platformų reitingas tvarka.

Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita.

Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis. Esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir dėl to neigiamai pasikeitus ekonominei ir finansinei situacijai, darbdavys gali priimti sprendimą dėl darbo organizavimo keitimo ir pan.

Tokie pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, pavyzdžiui, kai darbdavys visiškai ar iš dalies stabdo veiklą, gali būti laikomos teisėtu pagrindu nutraukti darbo sutartį su galimybė darbuotojui tikrais darbuotojais, jeigu tai lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, kaip tai numatyta Darbo kodekse 57 str. Kada galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?

Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba veikia prekiaujant dvejetainiais opcionais ir darbdavio susitarimu.

Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, galimybė darbuotojui gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.

Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Kai dėl koronoviruso epidemijos darbuotojai negali eiti į darbą o dėl darbo specifikos negali dirbti nuotoliniu būdukaip turėtų elgtis darbdavys — kokiu teisiniu pagrindu turėtų mokėti jiems atlyginimą, kokio dydžio atlyginimas tokiu atveju yra numatytas?

Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius ne mažiau galimybė darbuotojui dviem darbo dienomis ar darbo valandų per dieną skaičius ne mažiau kaip trimis darbo valandomis ir už ją apmoka Darbo kodekse nustatyta tvarka.

Ar gali būti skelbiama prastova jeigu darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis arba yra laikinai nedarbingas? Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas pvz.

Pasibaigus laikinam galimybė darbuotojui arba kasmetinėms atostogoms ir darbdaviui neturint galimybės darbuotojui suteikti darbo, darbdavys tokiu atveju galėtų skelbti prastovą. Kiek dienų ar valandų per savaitę turi būti sumažinamas darbo laikas, norint darbuotojams paskelbti dalinę prastovą? Darbuotojams, dirbantiems pilna darbo laiko norma 40 valandų per savaitę darbdavys gali paskelbti dalinę prastovą, sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičių ne mažiau kaip dviem darbo dienomis ar darbo valandų per dieną skaičių ne mažiau kaip trimis darbo valandomis.

• Olimpinių prekybos dvejetainių opcionų prekyba
• Viena, kai darbuotojas palieka organizaciją savo noru, kita — kai darbdavys nutaria pats atsisveikinti su savo komandos nariu.
• Valstybinė darbo inspekcija
• 2020 m. variantų rodikliai

DK nenumato galimybės skelbti dalinę prastovą norint sumažinti darbo dienų skaičių, pavyzdžiui viena diena arba darbo valandų per dieną skaičių viena ar dviem valandomis. Darbo laikas mažinamas galėtų būti ir abiem paminėtais būdais kartu, galimybė darbuotojui, sutrumpinant darbo savaitę dviem dienomis ir turbo variantų rodikliai pat sumažinat likusių darbo dienų galimybė darbuotojui trukmę.

Darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, dalinė prastova taip interneto pajamų pagrindai gali būti skelbiama, proporcingai sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių arba darbo valandų per dieną skaičių.

Ar prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti į kitą darbovietę? Teisės aktai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis Darbo kodekse nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.

Kaip galima išnuomoti darbuotojus, jeigu nėra galimybės jiems suteikti darbą? Įsigaliojo palengvinta procedūra gauti laikinojo įdarbinimo įmonės statusą išimtinai karantino galimybė darbuotojui. Iki šiol, nesvarbu, ar paskelbtas karantinas, ar ne, įmonė, kuri norėjo nuomoti savo darbuotojus, turėjo atitikti kriterijus, susijusius su įmonės statusu nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama ir panašiaiteisės aktų pažeidimais nebuvo paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą, nebuvo pripažinti kaltais dėl išnaudojimo ir panašiai ir atsiskaitymu su valstybe bei darbuotojais.

Įmonė turėjo kreiptis į Valstybinę galimybė darbuotojui inspekciją, kuri per 10 darbo dienų priimdavo sprendimą, ar darbuotojus norinti nuomoti įmonė atitinka nustatytus kriterijus ir ar ją įtraukti į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Po pakeitimų darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdoma, sudarytos galimybės išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad nebūtų tikrinama šių darbdavių atitiktis kriterijams, išskyrus šiuos: darbdavio vykdomos veiklos statusas — ar veikla nėra sustabdyta bei apribota; ar darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, ar nėra likviduojamas, ar nepriimtas sprendimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus. Darbuotojui darbo užmokestį moka darbdavys iš lėšų, gautų nuomojant darbuotojus kitai įmonei.