Pasirinkimo strategijos rezultatai

Nemaža dalis investuotojų daug laiko praleidžia ieškodami geriausios investavimo strategijos, tikėdamiesi gauti didesnę nei vidutinė rinkos grąža.
Kitus investuotojus galima būtų vadinti arba tinginiais, arba vidutiniokais. Šie investuotojai perka indekso fondus ir tenkinasi vidutine investicijų grąžą.
Investavimo strategijos gali būti skirstomos į dvi mokyklas. Pirmoji — tai aktyvus investicijų valdymas, antroji — pasyvus investavimas. Pasyvus investuotojas dažnai pasiekia ne ką mažesnę, o dažnai ir didesnę investicinę grąža nei aktyvus.
Keista lažybos. „win-win“ futbolo strategija
Kokios yra pasyvaus ir aktyvaus investavimo strategijos, kuo jos viena nuo kitos skiriasi, kokie jų privalumai ir trūkumai? Jeigu ieškote atsakymų į šiuos klausimus, šis straipsnis yra būtent jums. Gero skaitymo.
Aktyvus investicijų valdymas Aktyvus investicijų valdymas siekia maksimalios investicinės grąžos, kuri viršytų rinkos vidurkį sekamą rinkos indeksą. Kai naudojamas aktyvus investicijų valdymo metodas, tuomet siekiama aktyviai analizuoti akcijų biržoje kotiruojamų kompanijų veiklos rezultatus, pasirinkimo strategijos rezultatai ataskaitas, valdybos darbą, seka politines, ekonomines naujienas ir pagal tai bandoma nustatyti, kokia bus vertybinių popierių vertė ateityje.
Analizuodami kompanijas investuotojai siekia rasti pačias geriausias akcijas, turinčias didžiausią augimo potencialą. Investavę į šias kompanijas, jie tikisi gauti didesnį pelną nei rinkos vidurkis indeksas. Kai kompanija pabrangsta arba randama geresnė investicija, šios strategijos šalininkai parduoda turimus vertybinius popierius ir įsigyja naujus, tikėtina geresnius vertybinius popierius.
Jie sako, kad win — win derybos visuomet veda į pralaimėjimą. Deja, jie klysta. Pardavimų blogas Win- win pasirinkimo strategija Win- win pasirinkimo strategija Tomas Misiukonis lapkričio 8 3 komentarai Internetuose užmačiau vieno derybų seminaro reklamą, kurioje parašyta, kad jo vedantieji paaiškins, kodėl win — win abipusio laimėjimo derybų strategija visada veda į pralaimėjimą. Ne, ten parašyta visuomet. Visuomet veda į pralaimėjimą.
Aktyvus investicijų valdymas yra susijęs su nuolatine prekyba investiciniais instrumentais. Pasyvus investavimas Pasyvaus investavimas siekia rinkos vidurkiui indeksui artimos investicinės grąžos. Dėl šios priežasties pasyvus investavimas dar vadinamas indekso investavimu. Siekiant kuo geriau atkartoti indekso grąžą, pasyvūs investuotojai perka į indeksą įeinančių kompanijų akcijas tokiomis proporcijomis, kokios yra indekse arba perka indekso fondus.
Pasirinkimo išankstinio nutraukimo strategija. Susiję straipsniai:
Tokiu būdu vienus vertybinius popierius jie perka brangiai, kitus — pigiai, taip ilguoju laikotarpiu dar labiau priartėdami prie vidutinės indekso grąžos. Rezultate pateiktame pavyzdyje pasyvus investavimas 99 proc.
Kuri investavimo strategija geresnė? Kuris investavimo metodas geresnis: aktyvus investicijų valdymas ar pasyvus investavimas?
Win-win | Win-Lose | Prarasti Prarasti | Derybos Rezultatai
Ši diskusija niekuomet nesibaigia tarp investuotojų. Abi investuotojų stovyklos investavimą suprantą skirtingai ir gali argumentuotai pagrįsti savo nuomonę. Aktyvios investavimo strategijos šalininkai tiki, kad pasiekti didesnę grąžą nei rinkos vidurkis yra įmanoma. Jie sutinka, kad rinkos vidurkio viršyti nuolatos nepavyks, tačiau mano, kad pasinaudodami rinkos svyravimais, jie gali pasiekti geresnių rezultatų nei vidutinė grąža. Pasyvios investavimo strategijos šalininkų filosofija visiškai priešinga.
Win- win pasirinkimo strategija. Derybų rezultatai
Pasyvūs dvejetainiai variantai atidaro sąskaitą mano, kad vidutinės grąžos viršyti faktiškai neįmanoma, todėl jie renkasi investicinius instrumentus geriausiai atspindinčius indekso grąžą.
Patyrę investuotojai, atlikę detalią analizę apie kompaniją, remdamiesi savo analizės rezultatais, patirtimi ir žiniomis patys priima investicinius sprendimus.
Taigi aktyvus investuotojas visiškai kontroliuoja savo investicinį portfelį ir tik nuo jo paties priklauso pasiekti rezultatai. Tuo tarpu pasyvus investuotojas nuolatos investuoja į visas kompanijas iš eilės, tad investicinio portfelio rezultatų jis faktiškai negali paveikti. Rezultatai visiškai priklauso nuo sekamo indekso grąžos.
Investavimo strategijos mokesčiai
Galėdamas paeikti investicinio portfelio rezultatus, aktyvus investuotojas siekia gauti didesnę nei vidutinę grąžą. Tuo tarpu pasyvus investuotojas tokios galimybės apskritai neturi, jis tenkinasi vidutine sekamo indekso grąža.
Aktyvus ir pasyvus investavimas: rizikos valdymas Aktyvaus investavimo strategijos šalininkai turi geresnes galimybes valdyti investicinio portfelio riziką. Aktyviai valdydami investicinį portfelį, jie gali parduoti vertybinius popierius, kurių nuvertėjimo tikisi, įsigyti perspektyvių kompanijų vertybinius popierius.
Krizės metu jie gali akcijas parduoti ir įsigyti obligacijų taip suteikdami portfeliui stabilumo.
Derybų rezultatai Laimėti pralaimėti Dažnai laimėjimų scenarijuose abi šalys bandė laimėti, nesilaikydamos kitos šalies rezultatų. Tai gali atsitikti, kai pralaimėjusi šalis nežino, kokia yra jų geriausia alternatyva derybų rezultatams pasiekti arba kur jie derasi prieš savo interesus. Daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, prievartos ir asimetrinės informacijos, taip pat memes apie dvejetainius variantus lemti laimėjimus. Jei derybininkai nepavyksta susitarti, abi šalys gali patekti į blogesnes pozicijas nei pradėjus derybas, tai dažnai įtraukiama kaip praradimo praradimas.
Ekonomikai kylant, sumažinti obligacijų skaičių ir įsigyti pelningesnių vertybinių popierių. Kita vertus, investicinio fondo valdytojų veiksmai yra ribojami nustatytos strategijos, tad valdytojai turi tik ribotas galimybes rizikai valdyti.
Daugiau jokių dyzelinių variklių: Vokietijos „Porsche“ pajuto permainų vėjus ir keičia strategiją
Aktyvaus investuotojo portfelis yra mažiau diversifikuotos. Pagal modernaus portfelio teoriją, investicinis portfelis lenkia indeksą tiek, kiek jis yra rizikingesnis už patį indeksą. Tai yra kuo mažiau į investicinį portfelį patenka vertybinių popierių iš sekamo indekso, tuo jis yra rizikingesnis ir tuo rizikos premija nuostolis gali būti didesnė.
Taigi kiekvienas papildomas investicinės grąžos procentas yra sąlygotas atitinkamai didesnės rizikos. Žinoma, kai bus aiškūs investicinių fondų rezultatai, fondų valdytojai pasirinkimo strategijos rezultatai pasakys, kad to ir galima buvo tikėtis dėl geros fondo strategijos, bet iš tikrųjų buvo tokia pati tikimybė, kad Jūs uždirbsite mažiau nei indekso grąža.
Tuo tarpu pasyvios investavimo strategijos šalininkai investuoja į indekso fondus, kurie yra plačiai diversifikuoti, tad jų investicinės pasirinkimo strategijos rezultatai ir rizikos santykis visuomet yra artimas optimaliam.
Aktyvus investicijų valdymas
Pasyvios investavimo pasirinkimo strategijos rezultatai šalininkai investuoja nustatytais periodais ir laiko įsigytus vertybinius popierius, todėl trumpuoju laikotarpiu sustabdyti investicinio portfelio vertės sumažėjimo negali.
Kita vertus, ilguoju laikotarpiu investuojant periodiškai dalį vertybinių popierių jie perka pigiai, kitus brangiai, todėl jie nuolat moka vidutinę kainą už vertybinius popierius, o tai apsaugo nuo rizikos įsigyti didelį pervertintų vertybinių popierių paketą. Sunku prognozuoti investicinių fondų rezultatus.
Prekyba turbo pasirinkimo galimybėmis rodikliais yra beprasmė, nes signalai vėluos, o prekybininkas negali sau leisti prarasti laiko, kai operacija bus baigta per kelias minutes.
Kaip sukurti pasirinkimo lentą kiekvieno investicinio fondo strategija yra skirtinga.
Jeigu aktyviai valdomi fondai veikia nuostolingai, jie tiesiog panaikinami ir atidaromi nauji fondai su skambiais pavadinimais, todėl niekas negali numatyti, kokie bus pasirinkto investicinio fondo rezultatai.
Kita vertus, investicinio fondo strategija, pasirinkimo strategijos rezultatai tikrų įvykių kontekste, gali radikaliai keistis, todėl sunku prognozuoti jų ateities rezultatus.
Sunku yra nustatyti, kaip investicinio fondo grąža susijusi su kitų investicinių instrumentų grąža. Neprognozuojami rezultatai didina investuotojų nežinomybę. Galiausiai investiciniai fondai reklamuojasi rodydami įspūdingus savo praeities rezultatus.
Bet tiesa paprasta — iš praeities rezultatų negalima spręsti kaip fondams seksis ateityje. Per pastaruosius 40 m.