Teisę pasinaudoti pasirinkimo galimybe ar jos nevykdyti turi

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimą ir tiekėjų teisę juos paaiškinti, patikslinti, aiškinimo ir taikymo. Dėl tiekėjų teisės paaiškinti, patikslinti savo pasiūlymus siaurąja prasme Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje VPĮ įtvirtintą galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina itin griežtai siauraikaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną satoshi nakamoto bitkoinas tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini.

Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto.

Šiuo aspektu perkančiosios organizacijos diskrecija iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

surasti.lt > Vienašališkas sutarties nutraukimas ir sutarties vykdymas pasikeitus aplinkybėms

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą atsižvelgiant į dokumentų visumą perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai, kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi techninėji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Nurodyti išaiškinimai aktualūs ir naujausios šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo toliau — Teisingumo Teismas praktikos kontekste, kurioje taip pat nurodoma, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo Teisingumo Teismo m.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo ikisutartinę atsakomybę, atsisakius sudaryti preliminariąją sutartį, aiškinimo ir taikymo.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir m. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Taktinės atakos pirštinių ir ekipuotės prekių pirkimo atvirą konkursą. Viešojo pirkimo komisija sudarė pasiūlymų eilę pagal mažiausios kainos kriterijų ir pakvietė atsakovę sudaryti pirkimo sutartį.

• Dėl šių skirtumų kylančios kliūtys atgraso prekiautojus, ypač mažąsias ir vidutines įmones MVĮužsiimti tarpvalstybine prekyba arba plėstis į naujas valstybių narių rinkas.
• Pirkėjas — asmuo, perkantis Parduotuvėje prekes ar paslaugas arba besinaudojantis Parduotuve.
• Pirkimo pasirinkimo sandoriai angl.
• Ginčo esmė Ieškovas J.
• Pasirinkimo sandoriai (opcionai) - surasti.lt
• surasti.lt > Vienašališkas sutarties nutraukimas ir sutarties vykdymas pasikeitus aplinkybėms
• Iek tiek papildom pinig i nam
• Iš prekybos pinigų opcionais

Ieškovė teigė, kad Konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių. Kai Viešojo pirkimo komisija sudaro pasiūlymų eilę ir pakviečia tiekėją sudaryti sutartį, tai atitinka ikisutartinių santykių stadiją — pažengusias derybas, kai šalys sutaria dėl būsimos sutarties sąlygų, jos kainos ir pan. Atsisakymas be svarbių priežasčių sudaryti viešojo pirkimo sutartį laikytinas nesąžiningu tiekėjo elgesiu.

Sekite mus

Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl ikisutartinės atsakomybės, svarbu atsižvelgti į šių santykių pobūdį, sutarties sudarymo konkurso procedūrą žr. Taigi, kaip iš dalies pažymima ir kasaciniame skunde, viešųjų pirkimų teisiniai santykiai ir VPĮ taikymas dėl ypatingo šių santykių pobūdžio lemia specifinį ikisutartinės atsakomybės instituto aiškinimą ir taikymą tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms.

Ginčo esmė 5 Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių vykdymą ir netinkamo vykdymo teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo. Ieškovai prašė teismo pripažinti nesąžiningomis m.

Šiame kontekste kasacinio teismo nurodyta, kad klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis viešiesiems pirkimams sunkiai pritaikytinas, inter alia, dėl to, jog viešuosiuose pirkimuose atsakomybės kaip ikisutartinės kvalifikavimas santykinis, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti ir įrodyti atitiktį joms; tiekėjai ribojami keisti pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos — koreguoti konkursų sąlygas; dėl to šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo prekybos mechanizmas žr.

Galimybė perkančiosioms organizacijoms reikalauti iš tiekėjų civilinės atsakomybės dėl neteisėto atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį koreliuoja ir su kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų teisė nutraukti viešojo pirkimo procedūras, taigi pasitraukti iš derybų, yra ribota, taikytina išimtiniais atvejais, priklauso nuo tam tikrų siaurai aiškintinų sąlygų, kurių taikymą, be kita ko, lemia pastangos išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius žr.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad atsakovei de jure teisiškai iš esmės gali kilti ikisutartinė atsakomybė dėl atsisakymo sudaryti preliminariąją viešojo pirkimo sutartį. Dėl atsakovės pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos Neginčytina, kad deklaruojamos informacijos atitiktis tikrovei paprastai nustatytina, kai galima įvertinti pateiktus duomenis įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad kai atitinkamų duomenų nepateikta, negalima prieiti prie išvados, kad deklaruojama informacija melaginga.

Priešingu atveju tiekėjams, nepateikusiems prašomų duomenų, būtų leidžiama teisėtai išvengti kvalifikacijos duomenų pripažinimo melagingais ir pašalinimo iš konkurso procedūrų.

Pasirinkimo ir ateities sandoriai: kas tai?

Tai, be kita ko, prieštarautų ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos išraiškai ir prasmei. Pastarojoje normoje įgyvendintas m. Teisingumo Teismo konstatuota, kad pirmiau nurodyta teisės norma apima tiek aktyvius veiksmus, kaip antai falsifikavimą, tiek neveikimą, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui žr.

Teisingumo Teismo m. Kasacinio teismo išaiškinta, kad objektyvios tiesos nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se nepaneigiama galimybė jų duomenų pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme žr.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pagrįstai sprendė, jog ieškovė atsakovei perkančiajai organizacijai, deklaruodama profesinės patirties turėjimą, bet paprašyta pagrįsti šių duomenų tikrumą, pateikė melagingą informaciją, todėl buvo pagrįstai pašalinta iš Konkurso procedūrų.

Ieškovė nurodė, kad įgaliotoji organizacija paskelbė darbų pirkimo konkursą. Išnagrinėjus gautus pasiūlymus, laimėtoja buvo pripažinta atsakovė, kuri pasiūlė darbus atlikti už ,42 Eur be PVM. Atsakovei buvo išsiųstas pakvietimas sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį, tačiau ji atsiuntė prašymą pratęsti Sutarties 2 pasirašymo terminą.

Byla 3K/ - eTeismai

Pirkimo sąlygose nustatyta, jog jei dalyvis, kuris bus kviečiamas sudaryti sutartį, atsisakys ją sudaryti, jis turės sumokėti ieškovei 10 proc. Tauragės apylinkės teismas ieškinį tenkino, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių teisę pasinaudoti pasirinkimo galimybe ar jos nevykdyti turi skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis teismas su tokia teismų išvada dėl atsakovės atsakomybės nesutinka, pirmiau nurodytus jų argumentus vertina kaip prieštaraujančius teisiniam reguliavimui ir jį aiškinančiai teismų praktikai, inter alia be kita koir netinkamai įvertinus ginčui spręsti svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Dėl atsakovės teisės atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir šios teisės įgyvendinimo vertinimo sąžiningumo aspektu Nors viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se reiškia pažengusių derybų stadiją žr.

Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka žr. Kasacinio teismo šiame kontekste pažymėta, kad asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas; ūkio subjektas, dalyvaudamas konkurse ir išreikšdamas sutikimą su sutarties sąlygomis, savo elgesiu konkurso organizatoriui sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta; tuo teisę pasinaudoti pasirinkimo galimybe ar jos nevykdyti turi, kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visą bei išsamią informaciją, sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas ima traktuoti kitaip ir dėl to nesudaro su konkurso organizatoriumi sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesąžiningai žr.

Vis dėlto šiuo atveju, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamoje ir cituotoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad tiekėja būtų akivaizdžiai pažeidusi pirmiau nurodytą bendrąją ūkio subjektų sąžiningo elgesio taisyklę, nes, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, atsisakymas sudaryti Sutartį 2 buvo susijęs ne su atsakovės prielaidomis ir spėjimu, o su jos neigiama patirtimi vykdant teisę pasinaudoti pasirinkimo galimybe ar jos nevykdyti turi su tuo pačiu kontrahentu ieškove sudarytą sutartį Sutartį 1.

Jei atsakovė iš tiesų pavėluotai įvertino ir suprato, kad Konkurso 2 sąlygų neaiškumas gali lemti Sutarties 2 vykdymo trikdžius, nepagrįsta būtų ginčo Konkurso laimėtoją versti sudaryti sutartį, o vėliau spręsti jos ir ieškovės tarpusavio nesutarimus, jei tokių neišvengiamai kiltų. Šios pozicijos nepaneigia ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi argumentai, kad kiekvieno sandorio vykdymas individualus, priklauso nuo įvairių aplinkybių, todėl ir šalių nesutarimai spręstini atskirai.

Taigi per se neatmestinos situacijos, kai tiekėjas objektyviai gali pavėluotai po konkurso rezultatų paskelbimo sužinoti apie teisę pasinaudoti pasirinkimo galimybe ar jos nevykdyti turi pirkimo sąlygų turinį ir dėl to jis neturėtų būti ribojamas tokių sąlygų kvestionuoti ar, kaip nagrinėjamu atveju, atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Šios aplinkybės turėjo būti nustatytos ir įvertintos teismų. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimą ir jų pareigą išviešinti pasitelkiamą ūkio subjektą, kurio pajėgumu remiamasi, aiškinimo ir taikymo. Pirkimo vykdytojui, paprašius pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, tiekėjas kartu su kvalifikacijos dokumentais pateikė ekspertų, kurie nėra įmonės darbuotojai, sąrašą ir nurodė, kad šie subjektai nėra tiekėjo darbuotojai, bet bus įdarbinti laimėjus pirkimą.

Tiekėjas laikėsi pozicijos, kad ketinimą remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais išreiškė laiku — iki pasiūlymo pateikimo pateikus teikėjo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, nes neva turi teisę tikslinti kvalifikaciją.

Pagrindinis byloje spręstinas teisės klausimas, ar pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, taip pat jį aiškinančią teismų praktiką tiekėjas, iš pradžių paraiškoje nenurodęs, kad remsis trečiųjų asmenų pajėgumu reikalaujamai atitikčiai įrodyti, vėliau teikdamas kvalifikacijos duomenis gali teisėtai nurodyti, jog toks kitų subjektų pasitelkimo ryšys vis dėlto egzistuoja.

Pažymėtina, kad šie elementai ūkio subjektų santykiai gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai. Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinimui pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t.

Pasirinkimo sandorių rūšys

Išimtimi laikytinos situacijos, kai dėl pirkimo objekto specifikos perkančioji organizacija galėtų reikalauti, kad pajėgumą kvalifikacijos atitikčiai įrodyti pateikiantis subjektas pats tiesiogiai dalyvautų, vykdant viešojo pirkimo sutartį. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovė, pateikdama paraišką ir EBVPD, neišviešino ūkio subjektų pasitelkimo fakto, t.

VPT- 1. Dėl byloje paskirtos teismo ekspertizės akto pagrįstumo Ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas žr.

Taigi nustatęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, teismas turi pagrindą šiomis išvadomis nesivadovauti. Teismas, pažymėjęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovauja eksperto išvadomis, nurodyti neprivalo žr.

Pastarojoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad byloje ekspertas pateikė ir teisinio pobūdžio išvadas, pvz. Teisėjų kolegija, fadeev dvejetainiai variantai pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs abejonių dėl Pirkimo sąlygų turinio nenustatęs konkrečios jų reikšmėsnegalėjo skirti teismo ekspertizės ir vėliau vadovautis jos išvadomis.

Ieškovas nurodė, kad šalys m. Pirmame etape atsakovas turėjo per 60 dienų nuo tos dienos, kai gavo visus reikiamus dokumentus, sumokėti 20 procentų sutarties kainos — iš viso  ,16 Lt.

Dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime pasiūlymo terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimąkitus reikalavimus tiekėjams pvz. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Pristatyta kasacinio teismo praktika koreliuoja su Teisingumo Teismo išaiškinimais, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas.

Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant ilgalaikiai lažybos dėl dvejetainių opcionų jos kexibq būdas užsidirbti pinigų internete paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas žr.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pernelyg didelę reikšmę suteikė teismo ekspertizei, netinkamai apibrėžė ginčo ribas.

Dėl šių priežasčių skundžiamas procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Naudingos nuorodos

Kauno apygardos teismas m. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, m. Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą Šiame kontekste kasacinio teismo naujausioje praktikoje pažymėta, kad pagal Lietuvos jurisprudenciją, ją lyginant su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pripažįstamas platesnis ieškovų teisinis suinteresuotumas, kuris apima atvejus, kai ieškovas, galutinai pašalintas iš pirkimo procedūrų galutiniu teismo sprendimu lot.

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo opcionų prekybos rizika sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter teisę pasinaudoti pasirinkimo galimybe ar jos nevykdyti turi, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan.

Taigi tiekėjo teisėtas tikslas siekti naujos viešojo pirkimo procedūros — teismine tvarka gintinas ūkio subjekto interesas. Teisėjų kolegija atskirai atkreipia dėmesį į tai, kad jai žinoma kasacinio teismo praktika, pagal kurią pripažįstama, jog tiekėjai išsaugo teisinį suinteresuotumą, nepriklausomai teisę pasinaudoti pasirinkimo galimybe ar jos nevykdyti turi teisminio ginčo nagrinėjimo metu viešojo pirkimo procedūrose naujai atsiradusių aplinkybių.

Kasacinio teismo spręsta, kad tiekėjas, inicijavęs peržiūros procedūrą dėl viešojo pirkimo sąlygos teisėtumo, nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus net ir tais atvejais, kai to paties pirkimo procedūros pasibaigė įstatymo pagrindu atmetus visus pasiūlymus, nebent būtų aiškiai nustatyta, kad naujas pirkimas nebus skelbiamas žr.

Vis dėlto akivaizdu, kad pacituotos ir nagrinėjamos bylų faktinės ir teisinės aplinkybės netapačios, todėl pirmiau nurodyti teisės išaiškinimai neturi precedentinės galios šiam ginčui. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė prarado teisinį suinteresuotumą ginčyti trečiųjų asmenų pateiktų kainų pagrįstumo vertinimą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar tiekėjo — juridinio asmens patirtis gali būti pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi pirkimo sąlygose, taip pat byloje keliamas klausimas dėl tinkamo pirkimo sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kai viešųjų pirkimų byloje tenkinama dalis ieškinio reikalavimų.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą opciono vagystė naudingiausio pasiūlymo vertinimo reikalavimų teisinį reguliavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, galimybė vertinti darbuotojų patirtį nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš esmės yra išimtinė nuostata, kuri neaiškintina plačiai. Kitaip tariant, šios normos bei perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo sutarties sudarymo kriterijus aiškinimas negali paneigti tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo kriterijų atskirties Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo Šio atribojimo esmė — kvalifikacijos duomenys, įskaitant profesinę patirtį, negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t.

Dėl nagrinėjamo ginčo pažymėtina, kad profesinė paties tiekėjo — juridinio asmens patirtis anksčiau įvykdytos sutartysnors ir sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją, tačiau nėra tiesiogiai susijusi su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima būtų skirti papildomų balų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, jei pasiūlymo pateikimo metu juridinio asmens darbuotojai nebedirbtų pas tokį tiekėją, anksčiau jo įvykdytų sutarčių aplinkybė, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, savaime nesuponuotų pasiūlymo ekonominio naudingumo.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika | Viešųjų pirkimų tarnyba
2. Ieškovė prašė teismo pakeisti m.
3. EUR-Lex - PC - LT
4. LT, Įm.
5. Pasirinkimo sandorio pelnas arba nuostolis
6. Byla e3K/ - eTeismai
7. Lara robotas, kuris uždirba
8. Несколько миллионов элементов, из которых можно составить примерно 512 изображений на ниллет - единицу времени октопауков.

Tokia pati išvada darytina ir tuo atveju, jei sutartį vykdytų naujas atitinkamo tiekėjo personalas ar tiekėjo pasitelkiamas subtiekėjas ir pan. Dėl pirkimo sutarties įsipareigojimų vykdymo kontrolės nustatymo Kad į teisę pasinaudoti pasirinkimo galimybe ar jos nevykdyti turi projektą nėra tiesiogiai perkelti paslaugų teikimo aprašymai, savaime neteikia pagrindo konstatuoti sutarties vykdymo kontrolės neefektyvumo, nepakankamo aiškumo. Kadangi nagrinėjamu atveju sutarties projekto neatskiriamose dalyse — techninėje užduotyje, Pirkimo pasiūlyme yra pateikti paslaugų aprašymai, konkrečių paslaugų teikimo turinys, etapai, darytina išvada, kad šalių įsipareigojimai, jų vykdymo, t.

Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nenustatė tvarkaraščio laikymosi kontrolės priemonių, pažymėtina, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas priklauso ir nuo pačios sutarties pobūdžio, pvz.

Vienu atveju tinkamiausias pirkimo sutarties vykdymo kontrolės būdas gali būti konkretaus terminų tvarkaraščio — grafiko nustatymas, kitu atveju — ataskaitų teikimo įtvirtinimas ir pan.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Konkurso, ieškovei laikant nuomos konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus konkurso dalyviams pertekliniais ir ginčijant atsakovių sudarytą Patalpų nuomos sutartį. Bylą nagrinėję teismai sprendė skirtingai — pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas jį tenkino.

Dėl valstybei priklausančio materialiojo turto nuomos viešo konkurso organizavimo ir reikalavimų dalyviams vertinimo Teisėjų kolegija sprendžia, kad  VPĮ  valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešajam konkursui taikomas tik tada, kai pagrindinis viešojo konkurso tikslas yra paslaugų arba prekių ar darbų pirkimas, o ne turto nuoma.

Kitais atvejais valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursas vykdomas vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktais ir  VPĮ  nuostatos nėra taikomos.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Konkurso sąlygas ir jose nustatytus reikalavimus konkurso dalyviams, nepagrįstai tiesiogiai o ne pagal analogiją rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais viešųjų pirkimų bylose.

Vienašališkas sutarties nutraukimas ir sutarties vykdymas pasikeitus aplinkybėms Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė CK 6. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo pacta sunt servanda principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka, kad tiek valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešajame konkurse, tiek viešuosiuose pirkimuose siekiama panašių tikslų — geriausiu būdu užtikrinti viešąjį interesą ir patenkinti visuomenės poreikį pirmu atveju, gauti didžiausią naudą iš nuomojamo turto, antru atveju — įgyti turtą, paslaugas geriausiomis sąlygomis. Toks tikslas įgyvendinamas ne tik didžiausios mažiausios kainos analizės, bet ir konkurso pirkimų dalyvio pajėgumo įgyvendinti sutartį vertinimo pagrindu.

Todėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvados nėra pripažintinos klaidingomis vien dėl to, kad jos padarytos tiesiogiai taikant šiuo atveju netaikytiną  VPĮjei yra pagrindas nustatyti Konkurso sąlygų neproporcingumą siekiamam tikslui gauti didžiausią naudą iš nuomojamo turto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors dėl konkurso dalyvių finansinio ir ekonominio pajėgumo valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizatoriui suteikta diskrecija nustatyti papildomus reikalavimus ir tikrinti konkurso dalyvių atitiktį jiems, tačiau ši laisvė nėra neribota.

Papildomi reikalavimai turi būti susiję su nuomojamo turto naudojimo paskirtimi ir siekiu gauti didžiausią nuomos kainą, proporcingi šiems turto valdytojo tikslams, objektyvūs, aiškūs ir galimi patikrinti. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizatoriaus nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.

Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nes Konkurso sąlygose nustatyti papildomi reikalavimai konkurso dalyviams buvo neproporcingi, nepagrįsti ir prieštarauja Turto valdymo įstatyme nustatytiems valstybės turto valdymo principams.