namo
Pradžia »

Paieškos rezultatai

Paieškos rezultatai: namo

Nuorodos

Cinamonas Vilniečio dienoraštis su nuotraukomis iš Vilniaus ir viso pasaulio, pamąstymais apie gyvenimą.
Interjero dizaino idėjos namams Interjeras, interjero dizainas. Svetainės, miegamojo, virtuvės, vonios kambario interjerų nuotraukos. Buto, namo interjerai. Stiliai, aprašymai, patarimai.
Namų tinklaraštis Tinklaraštis, kuriame talpinamos mano asmeniniu požiūriu įdomios temos.
Statybinės medžiagos Didmeninė ir mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis visoje Lietuvoje
Rodyti visus nuorodų rezultatus

Naujienos

Tikslas – draugiška kaimynystė Eglutės sekmadienį nušvis Kauno gatvės 5 namo vaikų žaidimo aikštelėje, Debreceno gatvės 32 namo sporto aikštelėje, Žardininkų ir Reikjaviko gatvių sankirtos aikštėje, Nidos gatvės 54 namo kieme. Kalėdinius medelius ir renginius gyventojams dovanos daugiabučius namus administruojančių įmonių grupės "Mano būstas" bendrovės: "Danės būstas", "Vėtrungės būstas", "Klaipėdos būstas" ir "Jūros būstas".
Bandė nudurti ir padegti Telšiuose, Džiugo g., namo laiptinėje, keturi asmenys sumušė ir peiliu sužalojo neblaivų (2,55 prom. alkoholio) vyrą (g. 1985 m.) bei, apipylę jį neaiškiu skysčiu, padegė.
Artėjant gražiausioms metų šventėms, prasideda prekybos karštinė. Daugelis viešojo maitinimo įmonių siūlosi gaminti patiekalus šventiniam stalui. Nusprendusiems pasinaudoti šia restoranų ir kavinių paslauga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siūlo vartotojams pasirenkant įmonę, atkreipti dėmesį į jos vertinimo balą. VMVT primena, kad kavines, užkandines ir restoranus inspektoriai nustatyta tvarka vertina balais, kurie atspindi viešojo maitinimo įmonių higienos būklę. Patikrinimų metu vertinama, kaip įmonės laikosi maisto saugą ir higieną reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Blogiausias įvertinimas – 1 balas (nepatenkinama higienos būklė), geriausias – 5 balai (puiki higienos būklė). Vertinimo balai skaičiuojami pagal nustatytą formulę. Balas neatspindi maisto skonio, patiekalų įvairovės ir kitų subjektyvių kokybinių aspektų, tačiau parodo, kiek įmonė skiria dėmesio maisto saugai bei paiso teisės aktų reikalavimų. Viešojo maitinimo įmonių vertinimo balas parodo lankytojams „nematomą“ virtuvės vaizdą. Vertinimo balai paprastai turi būti paskelbti gerai matomoje maitinimo įstaigos vietoje (pvz., ant įėjimo durų ar kt.). Viešojo maitinimo įmonių vertinimo balus vartotojai gali rasti internete pagal įmonės adresą ar pavadinimą: http://www.vet.lt/vertinimas Maitinimo įstaigos vertinamos balais nuo 2013 metų lapkričio mėnesio. Archyvo nuotrauka Aktualijos
Kam pelnas, o kam nuostolis Daugiau nei dvejus metus Klaipėdos apygardos teismas narpliojo baudžiamąją bylą, gavusią naftininkų vardą. Į kaltinamųjų suolą sėdo ne tik buvęs "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra bei komercijos direktorius Ričardas Milvydas, bet ir privačios bendrovės "Naftos grupė" vadovas Antanas Urbutis, jo brolis Artūras Urbutis, šio uošvis Andrejus Vaičiulis, jų pavaldinė Svetlana Popova. Tarp teisiamųjų yra ir juridiniai asmenys – bendrovės "Naftos grupė" bei "Artilona". Trumpai apibūdinti itin didelės apimties bylos esmę sudėtinga, nes pinigų siurbimo iš kasmet šimto milijonų eurų apyvartą turinčios "Klaipėdos naftos" schema – labai paini. Jos esmė – verslo gigantei "Klaipėdos naftai" nuostolinga sutartis su privačia įmone "Naftos grupė". Sandėris atvėrė kelią galimybei per ofšorines kompanijas pinigams keliauti į kitas panašias firmas, kol galiausiai lėšos buvo išgryninamos. Bylos medžiagoje teigiama, kad taip buvo dirbtinai didinamos "Naftos grupės" sąnaudos ir mažinamas jos pelnas, o tai sudarė prielaidas išvengti prievolės sumokėti bemaž 8 mln. litų pelno mokesčio į valstybės biudžetą. Kaltinime teigiama, kad dalis išgrynintų pinigų tapo rekordiniu kyšiu vienam "Klaipėdos naftos" atstovų. Pareigūnai išsiaiškino ir pateikė kaltinimus R.Milvydui ir A.Vaičiuliui esą darius įtaką tuomečiam "Klaipėdos naftos" vadovui J.Aušrai sudaryti ir vykdyti valstybės įmonei nenaudingą sandorį. Būta ir itin keistai pasibaigusios per 2 mln. litų pretenzijos "Klaipėdos naftai". Ją įmonei už prastovas pareiškė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai". Pretenzija buvo nukreipta "Naftos grupei", o ši ją permetė savo tiekėjams, tačiau galiausiai "Klaipėdos nafta" dėl iki šiol neįvardytų priežasčių atsisakė pretenzijos ir pati padengė žalą "Lietuvos geležinkeliams". Valstybės kaltintojai nustatė, kad akcinei bendrovei "Klaipėdos nafta" buvo padaryta per 70 mln. litų žala, o "Naftos grupė" esą gavo tokio pat dydžio naudą. Visa tai vyko 2005–2010 m. Aistros dėl teismo Šie įvykiai išlindo į dienos šviesą pasikeitus "Klaipėdos naftos" vadovui. Tyrimo ėmėsi Generalinė prokuratūra. Nelengvas darbas buvo vainikuotas kaltinamojo akto surašymu 2015 m. vasario pradžioje. Tada ir prasidėjo bylos, lyg karštos bulvės, mėtymas. Netrukus Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Argumentuodamas tokį savo prašymą prokuroras nurodė, kad bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme būtų komplikuotas. Mat kai kurie kaltinamieji turi nemažą įtaką tarp verslininkų, asmeninių bei dalykinių santykių su Klaipėdos regiono valdžios bei galbūt ir su teisėsaugos pareigūnais. Visai netrukus, tų pačių metų kovo pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė bylą persiųsti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas susipažino su byla ir perdavė ją nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes jo veiklos teritorijoje vyko byloje minimi įvykiai. A.Valantinas argumentavo, esą prokuroro teiginiai apie galimą kaltinamųjų įtaką esantys deklaratyvūs, nepagrįsti faktiniais duomenimis, o teisėjas nurodė, kad, radus objektyvių įrodymų, galima būtų pasinaudoti nušalinimo teise. Baiminosi teisiamųjų įtakos Po savaitės į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi ir bendrovės "Klaipėdos nafta" atstovas advokatas Giedrius Danėlius. Jis taip pat prašė perduoti bylą nagrinėti vilniečiams. G.Danėlius, iki tapdamas advokatu, vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir yra asmeniškai pažįstamas su uostamiesčio prokurorais bei teisėjais. Tad galima įtarti, kad jo išreikštos abejonės nebuvo iš piršto laužtos. "Objektyvus baudžiamosios bylos išnagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme gali nebūti užtikrintas dėl kaltinamųjų dabartinių ryšių ir įtakos Klaipėdos mieste bei jų užimtų ir šiuo metu užimamų pareigų, dėl kurių kaltinamieji gali turėti įtakos taip pat ir Klaipėdos regiono valdžios ir galimai teisėsaugos pareigūnams, – savo prašyme dėstė G.Danėlius. – Byloje yra informacijos, kad kaltinamieji A.Vaičiulis ir J.Aušra turi didelę įtaką Klaipėdos miesto verslininkų bendruomenei, kurios nariai yra ir pagrindinių Klaipėdos miesto institucijų atstovai, vietos žiniasklaidos vadovai." Advokatas dėstė faktus: A.Vaičiulis yra ilgametis uostamiesčio "Rotary" klubo narys, Lietuvos "Rotary" komiteto iždininkas, Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos vadovas, jis buvo pirmasis Neringos savivaldybės meras, galimų nusikalstamų veikų padarymo metu jis vadovavo Šiaulių banko Klaipėdos regiono skyriui; J.Aušra yra buvęs Klaipėdos apskrities valdytojas, vėliau – Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. Advokato teigimu, šių asmenų ryšiai ir vis dar turima įtaka gali daryti tiesioginį ir netiesioginį poveikį nešališkam baudžiamosios bylos nagrinėjimui. "Rašydamas minėtą raštą akcentavau ne nepasitikėjimą Klaipėdos apygardos teismo teisėjais. Rėmiausi kaltinamųjų autoritetu, svoriu ir padėtimi Klaipėdos visuomenėje. Tiesiog norėjome, kad nekiltų jokių abejonių", – prisimindamas prieš pustrečių metų rašytą dokumentą "Klaipėdai" dėstė G.Danėlius. Norėjo proceso Vilniuje Būta ir kitų argumentų prašant ją skirti nagrinėti sostinės teisėjams. "Byla yra itin sudėtinga ir didelės apimties. Sudėtingas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir užbaigtas Vilniuje – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Specialių užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje. Tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros prokuroras, svarbias išvadas byloje teikė ir Valstybės kontrolė, kurios pagrindinė tyrimo atlikimo, taip pat pačios institucijos veiklos vieta buvo Vilniuje, – argumentavo advokatas. Tame pačiame prašyme pažymėta, kad didžiosios dalies kaltinamųjų gynėjai dirba Vilniuje. Teismo proceso metu, kilus poreikiui, galima būtų greičiau atlikti bet kokius papildomus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant būtent Vilniaus apygardos teisme, nes čia yra ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, ekspertinės įstaigos, atlikusios objektų tyrimus. Prašyta atsižvelgti ir į tai, kad byloje civiliniu ieškovu 20 295 511,35 euro sumai pripažinta "Klaipėdos nafta" yra strateginė Lietuvos įmonė. Civilinio ieškovo viena pagrindinių veiklos vietų yra Vilniuje, todėl nukentėjusios įmonės atstovų neapsunkintų dalyvavimas teismo posėdžiuose. Be to, "Klaipėdos naftos" akcininkei – Lietuvos Respublikai priklauso 72,32 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, o šio akcininko teises įgyvendina Energetikos ministerija, kurios pagrindinė buveinė taip pat yra Vilniuje.
Straipsnis buvo išspausdintas  gruodžio 6 d. laikraščio „Širvis“ 47-ame šių metų numeryje. Įžengėm į gruodį, nė nepastebėsim, kai prasidės nauji metai. Laukiam jų su viltimis, kad kažkas pasikeis, kažkas bus geriau, gyvensim lengviau. Štai kaimynai latviai saviškiams paruošė neprastą dovaną: 5% PVM maisto produktams. Pasisekė „braliukams“. Mūsų valdžia trypčioja, kažką veblena nerišliai, teisinasi, leidžia suprasti, kad mes tokios dovanos nesulauksim. Mums siūlomos „dovanėlės“ šiek tiek kitokios. Štai energetikai apsižiūrėjo, kad atsilieka nuo dujų bei vandens tiekėjų, nerenka abonentinio mokesčio. „Po naujųjų bus,“ – tvirtai pažadėjo. Tiesa, kilus protestams, nusprendė papildomo mokesčio atsisakyti, bet pažadėjo peržiūrėti kainodarą. Supraskit – nenorėjot abonentinio mokesčio, mokėsit brangiau už sunaudotą energiją. Kol kas persvara ne gyventojų, o energetikų pusėje. „Pamanykit, išsigandote vieno euro mokesčio, – juokiasi smulkus verslininkas. – Verslas seniai energetikams abonentą moka ir žymiai didesnį. Aš pats turiu sandėlį, šviesos ten sunaudojama visai mažai, užtat abonentinis mokestis gana solidus, beveik 17 eurų siekia. Moku, ką gi beveiksi.“ Mano manymu, energetikai bent jau sąžiningai pasielgė, pranešė apie numatomą mokestį iš anksto. Šilumininkai taip nesismulkina. Vieno daugiabučio gyventojai pasakojo jau beveik dvejus metus mokantys už naują paslaugą, kuria net… nesinaudoja. To namo laiptinėje buvęs radiatorius seniai yra nuimtas, laiptinė nešildoma. Nežinia, kas ten buvo ne taip, [...]
Rodyti visus naujienų rezultatus